Konstantinas

Džonas Konstantinas buvo pragare ir iš ten sugrįžo. Prieš savo valią gimęs su dovana atpažinti angelus ir demonus, užsimaskavusius žmonėmis ir gyvenančius žemėje, Konstantinas nebeištveria kankinančių vizijų ir nusižudo. Tačiau nesėkmingai. Kažkieno valia jis atgaivinamas ir sugrąžinamas į gyvųjų žemę. Tačiau dabar, žinomas kaip žmogus, bandęs atimti sau gyvybę, Konstantinas turi saugoti žemiškąją sieną tarp dangaus ir pragaro. Jis veltui tikisi, kad pradėjęs kovoti su blogiu, išsigelbės. Tačiau Konstantinas tikrai ne šventasis. Vis labiau nusivildamas tiek savo dabartiniu, tiek praėjusiu gyvenimu, jis daug geria, niršta ant viso pasaulio ir niekina bet kokią mintį apie heroizmą. Jis kovos, kad išgebėtų tavo sielą, bet nenorės tavo dėkingumo, susižavėjimo, o tuo labiau užuojautos. Viskas, ko jis nori – dingti iš šito pasaulio.